Peptidai – tai baltymų fragmentai. Visa gyvybė Žemėje egzistuoja dėka peptidų ir baltymų, kurie perduoda informaciją, ir DNR, kuri taip pat neša informaciją, tačiau yra tik matrica ir pati viena yra neaktyvi. Peptidas tarsi raktas prie spynos jungiasi prie specifinio DNR fragmento ir inicijuoja specifinio (būdingo tik tam audiniui, organui, organizmui) baltymo gamybą. Organizme peptidas yra informacijos nešėjas tarp ląstelių, atsakingas, kad viskas funkcionuotų teisingai. Jeigu ląstelė sveika, tai ir audinys, ir organas bus sveikas ir tinkamai atliks savo funkcijas. Jeigu ląstelės darbe yra nukrypimų, tai atsilieps audinio ir viso organo veiklai, pasireikš liga.

Ką daro peptidai, patekę į organizmą? Jie priverčia ląstelę dirbti teisingai, dėl ko organizmas pradeda “gydytis” pats: “restautruoti” savo organus ar audinius.

Jeigu organizmas užterštas šlakais, tai jo atsatymui vartojant maisto papildus ir vitaminus reikės labai daug laiko – juk jeigu organas neveikia normaliai, tai ir medžiagas įsisavinti jis tiesiog nepajėgs.. Peptidai pradeda veikti tuojau pat, nes jų tikslas – pradinė “kaltininkė” ląstelė. Patekę į lčsteles, peptidai iki 30-40 procentų prailgina jų gyvenimą. Senas ir ligotas ląsteles pradeda keisti jaunos ir sveikos. Prasideda aktyvus organizmo sveikimas, didėja adaptacinės galimybės, normalizuojasi audinių bei organų funkcinis aktyvumas.

Kas įtakoja baltymų sintezę? Žinome, kad baltymas yra pagrindinė audinių ir organų statybinė medžiaga.Visos sveikos organizmo ląstelės pasižymi gebėjimu nuolat sintezuoti reikalingą kiekį baltymų. Tačiau toli gražu ne visada yra taip, kaip turėtų būti; baltymų sintezė priklauso nuo eilės socialinių ir ekologinių faktorių bei aplinkybių: amžiaus, fizinio ir emocinio krūvio, prisitaikymo prie klimatinių sąlygų ir laiko kaitos, imuniteto susilpnėjimo, mitybos įpročių, pirmosios pagalbos teikimo krypčių ir daugybės kitų.

Organizmo amžius yra vienas pagrindinių faktorių. Maždaug 55-erių metų žmogaus organizme baltymų kiekis yra apie 10 kartų mažesnis, negu dvidešimtmečio. Todėl vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga ir jų organai atsistato žymiai lėčiau.

Kai kurie žmonės gyvena 100-110 metų. Jie laikomi ilgaamžiais ir gyvena be jokių papildomų bioreguliatorių – dėka asmeninių savybių, sveikos gyvensenos, mitybos, aplinkos. Tačiau tokių yra mažiau kaip 1 procentas.

Yra nuomonė, jog senatvė prasideda po 90-ties. Akademikas I. Pavlovas tvirtino, kad mirtį iki 150-ties reikia laikyti prievartine. O vidutinė gyvenimo trukmė Europoje yra apie 79 (Lietuvoje – apie 75, 2009 m. CŽF faktų kvygos apskaičiavimai).

Jeigu norime situaciją pataistyti, turime keisti išorinius faktorius (o tai dažniausiai sunkiai įmanoma) arba padėti gamtai, t.y. nuosavam organizmui. Šiandien peptidinių bioreguliatorių naudojimas - vienas efktyviausių ir natūraliausių metodų, padedančių išsaugoti sveikatą, nutolinti senatvę ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Ar gali maistas kompensuoti baltymų deficitą? Peptidų (arba trumpųjų baltymų) yra daugelyje maisto produktų: mėsoje, žuvyje, kai kuriuose augaluose. Suvalgius gabalėlį mėsos, virškinimo metu baltymas suskaldomas į trumpus peptidus, kurie iš skrandžio, plonojo žarnyno patenka į kraują, ląsteles. Baltymų apykaita organizme yra labai sudėtingas mechanizmas. Priklausomai nuo organizmo būklės, jam reikalingų baltymų kiekis nuolat kinta, baltymai skaidomi ir sintezuojami, vienos amino rūgštys keičiamos kitomis arba suardomos, išskirdamos energiją. Rezultatas – dalis baltymų prarandama. Todėl kiekvienos dienos racione privalo būti reikalingas kiekis baltymų.

Šiuolaikinis žmonus dažniausiai maitinasi neracionaliai – kokybiškai ir kiekybiškai netinkamu maistu, nesilaikant režimo, valgo paskubomis, per daug rafinuotų, nemaistingų produktų; to pasekmė – baltymų badas.

Nors žmogaus organizmas yra stebėtinai galinga save atsinaujinanti sistema, tačiau taip maitinantis, ilgainiui pradeda trūkti reikalingų medžiagų. Išeitis norint kompensuoti baltymų trūkumą daugeliui žmonių, ypač ligotų ar vyresnio amžiaus, gali būti peptidiniai bioreguliatoriai.

Peptidiniai bioreguliatoriai normalizuoja baltymų sintezę, dėl ko nustoja “kauptis” pakitimai, susiję su ligomis ir/ar amžiumi.. Jie naudojami profilaktikai ir šalinimui būklių, susijusių su organizmo atsparumo pakitimais, ženkliai pagerina reabilitacijos efektyvumą po įvairių ekstremalių situacijų (traumų, intoksikacijų, infekcijų, psichoemocinių perkrovų, chemoterapijos, radiacijos, kt.)

Prieš 15 metų Kijevo ir St.Peterburgo gerontologijos institutai inicijavo ir pradėjo tyrimų programą, kurios tikslas buvo pagaminti saugius, nekenksmingus preparatus, kuo ilgiau akiviaizdžiai išsaugančius gyvenimo kokybę. NPCRIZ Peptidų ir revitalizacijos koncepcija pripažinta visame pasaulyje ir šiuo metu yra dvi efektyvių peptidinių bioreguliatorių klasės: Citomaksai (natūralūs peptidai) ir Citogenai (natūralūs sintezuotieji). Tai unikalūs ir analogų neturintys NPCRIZ kompanijos produktai.